Ekselencijos, Gerbiami delegatai, Ponai ir Ponios,
Man ypač malonu pasveikinti Jus visus Lietuvos ESBO Pirmininko vardu.
Taip pat norėčiau padėkoti Ambasadoriui Lenarčič ir jo visam Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR) už vieno reikšmingiausių ESBO metinių susitikimų organizavimą.
Šiais metais, kaip ir anksčiau, tikiuosi gyvybingų ir vaisingų diskusijų ir, nei kiek neabejoju, kad taip ir bus, daugybės įvairių nuomonių – tai laisvos visuomenės debatų ir diskusijų dalis. Taip pat tikiuosi, kad per šias dvi savaites sulauksime nemažai idėjų ir rekomendacijų gruodžio mėnesį vyksiančiam ESBO Ministrų Tarybos susitikimui Vilniuje ir būsimam Airijos pirmininkavimui.
Pirmininkavimo metu Lietuva kryptingai įgyvendina žmogiškojo matmens darbotvarkę, kurios temos buvo išskirtos per Viršūnių susitikimą Astanoje praėjusį gruodį.
Mes, pavyzdžiui, siekėme pasistūmėti sprendžiant užsitęsusius konfliktus ir plėtoti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, kovojant su tarptautinėmis grėsmėmis, sukeltomis tarptautinių nusikaltimų bei terorizmo. Pagrindinių žmogaus teisių – saugiai gyventi ir dirbti, laisvai keliauti ir prekiauti su kaimyninėmis valstybės, būti laisvam nuo smurto baimės ar organizuoto nusikalstamo daromos žalos – išsaugojimas svarstomas, kai sprendžiamos vadinamosios „saugumo“ ar „tarpdimensinės“ problemos.
ESBO Pirmininkas savo asmeninėmis pastangomis susitiko su pilietinės visuomenės atstovais visų savo kaip ESBO Pirmininko vizitų metu, siekdamas paskatinti juos aktyviai dalyvauti vyriausybinio sektoriaus darbe visame regione. Jis tiki, kad pilietinės visuomenės svarba, puoselėjant žmogaus teises, negali būti užgožta.
ESBO Pirmininkas norėtų padėkoti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR) už paramą mūsų prioritetams žmogiškojo matmens srityje. Ypač norėčiau pabrėžti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) paramą nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, dirbančioms su pilietine visuomene, viešosiomis įstaigomis, akademine visuomene ir kitais, kurie vaidina lemiamą ypatingą vaidmenį skatinant žmogaus teisių įgyvendinimą ESBO valstybėse.
Ypatingą vietą ESBO Pirmininko darbotvarkėje užima Žurnalistų saugumo skatinimas ir platesnis elektroninių žiniasklaidos priemonių, kaip laisvos žiniasklaidos išraiškos dalies, pripažinimas.
Atvira ir viską apimanti politikų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės diskusija turėtų padėti susitarti dėl rekomendacijų, kurios būtinos siekiant pagerinti žurnalistų saugumo padėtį. Šių metų birželio mėn. vyko ESBO Pirmininkavimo konferencija, skirta žurnalistų saugumui ESBO regione. Rekomendacijos dėl žurnalistų saugumo, priimtos birželio 8d. Vilniuje, tikimės bus Ministrų Tarybos sprendimo šiuo klausimu pagrindas.
Sparčiai besivystanti žiniasklaida ir kintančios technologinės realijos kviečia naujai pažvelgti į mūsų įsipareigojimus dėl žiniasklaidos laisvės. ESBO įsipareigojimai saisto valstybes nares aktyviai skatinti pliuralistinę žiniasklaidą bei pliuralizmą žiniasklaidoje.
Man malonu pažymėti, kad Airijos pirmininkavimo metu 2012 m. žiniasklaidos laisvė išliks vienas iš pagrindinių prioritetų.
Pirmininkaudama Lietuva dėjo pastangas kovoti su neapykanta ir diskriminacija, nukreipta prieš etnines ir religines grupes, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu: per specialius aukšto lygio susitikimus Romoje, Prahoje ir Vienoje, taip pat per įvairias veiklas ir projektus šioje srityje.
Iš šių aušto lygio susitikimų, konferencijų bei šios srities programų valstybėms narėms buvo suteikta praktinių patarimų, kaip paspartinti pastangas ryžtingai ir laiku spręsti netolerancijos ir neapykantos nusikaltimų klausimus.
Minėtų trijų specialių renginių, organizuotų ESBO Pirmininkaujančios Lietuvos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR), kurie sutelkę dėmesį į įvairių formų diskriminaciją ir netoleranciją, viešąjį diskursą ir smurtą prieš tam tikrų bendruomenių narius, rezultatai, gali būti įtvirtinti Ministrų Tarybos sprendime. Šių trijų renginių tema neabejotinai rodo, kad būtina reaguoti į nepakantumo apraiškas viešajame diskurse.
Turi būti akcentuojamas švietimo, įskaitant formalias ir neformalias švietimo programas, vaidmuo ir informuotumo didinimo iniciatyvos, kylančios iš žiniasklaidos, pilietinės visuomenės, politinių ar bendruomenės lyderių ar skirtos jiems, taip pat ir tarpreliginės, tarpetninės ar tarpkultūrinės iniciatyvos.
Nuo pat mūsų pirmininkavimo pradžios Lietuvos darbotvarkėje buvo du pagrindiniai dalykai, kurie ir toliau kelia susirūpinimą mums visiems. Vienas iš jų – žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje – susijusi su visais žmogiškosios dimensijos aspektais. Kitas, įvykiai Šiaurės Afrikoje, turintys įtakos mūsų Viduržemio partneriams ir jų kaimynams. Šie įvykiai mums, kaip žmogaus teisių ir žmogiškojo matmens partneriui ir kaimynui, kelia didelį susirūpinimą.
Atsižvelgiant į ypač nerimą keliančią situaciją Baltarusijoje, ESBO Pirmininkaujanti Lietuva ne vieną kartą ragino Baltarusijos valdžios institucijas ištaisyti padėtį ir tęsti konstruktyvų dialogą su Lietuva, kaip ESBO Pirmininke, ir visoms ESBO institucijomis. Pilietinės visuomenės vystymąsis yra viena iš svarbiausių Baltarusijos kaip demokratinės, socialinės ir teisinės valstybės vystymosi sąlygų.
Žmogiškojo matmens įsipareigojimų vykdymas prisideda prie mūsų individualaus ir bendro saugumo. Turėdamas tai omenyje, norėčiau pateikti paskutinį savo komentarą šiandien. Mūsų Viduržemio partnerių valstybėse šiuo metu vyksta didžiuliai pokyčiai. Jų patirtis nėra tokia pat, kaip mūsų, todėl negali būti tiesiogiai palyginama, bet kaip ESBO pirmininkė galime pasiūlyti ESBO pasidalyti patirtimi ir, jeigu jos paprašytų, teikti paramą jų pastangoms įgyvendinti.
Lietuva, kaip ESBO Pirmininkė gruodžio pradžioje, prieš Ministrų Tarybos susitikimą Vilniuje, ketina surengti Pilietinės visuomenės forumą. Norėčiau nuoširdžiai paraginti visus NVO atstovus dalyvauti šiame renginyje ir pateikti naudingas rekomendacijas ESBO valstybių ministrams.
Linkiu Jums gerų diskusijų, kruopščių svarstymų ir praktinių pasiūlymų šiame 2011 m. Žmogiškojo matmens įgyvendinimo susitikime.