PASAULIO BAMBA BŪTI BRANGU (Vakaro žinios, 2011 m. gruodžio 7 d.)
Atnaujinta 2011-12-07
2011 gruodžio mėn. 07 d.
Antradienį Vilniuje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 56 šalių narių užsienio reikalų ministrų tarybos susitikimas, kuris yra baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo šiai organizacijai renginys. Šis renginys Lietuvai kainuos 6,5 mln. litų, tačiau ar ne per dideli tai pinigai šaliai, kuri neturi lėšų atkurti pensijoms, o švietimo ir mokslo srities finansavimą sumažino net 146 mln. litų. Dar vakar prie sostinės centre esančio viešbučio, kuriame buvo apsistoję susitikimo svečiai, prekybos centro klūpojo pilietis, ištiesta ranka prašantis išmaldos.
ESBO Ministrų Tarybos sesijoje dalyvauja JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Vokietijos, Ukrainos, Švedijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Graikijos ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai, taip pat NATO ir Jungtinių Tautų pareigūnai. Renginyje nedalyvauja, kaip teigiama, dėl užsitęsusio ES ministrų susitikimo Briuselyje ES užsienio politikos vadovė Katerina Ešton.
Svarbiausia - patirtis
ESBO susitikime Vilniuje žadama aptarti klausimus, susijusius su tarptautinėmis grėsmėmis, užsitęsusiais konfliktais ir siekti stipresnio bendradarbiavimo su ESBO šalimis partnerėmis, įskaitant Pietų Viduržemio jūros regiono šalis ir Afganistaną.
Daug dėmesio skirta ir įvykiams kaimyninėje Baltarusijoje. H.Klinton po oficialių ESBO renginių Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos aktyvistais. Susitikime taip pat bus tariamasi dėl padėties arabų šalyse po vadinamojo Arabų pavasario.
Užsienio reikalų ministerijos spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“, tikino, kad skaičiuoti, kiek šiame renginyje išleista pinigų vieniems ar kitiems dalykams - neverta, nes nauda nemateriali. „Įgyta patirtis organizuojant tokio masto renginį, sukauptos žinios, svarbūs dalykiniai kontaktai stiprina ne tik mūsų diplomatiją, bet ir kitas šalies institucijas, verslo įmones, todėl vien tik aritmetiniais skaičiavimais pirmininkavimo nauda nepaskaičiuojama“, - neabejojo pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvos pirmininkavimo metais pasistūmėta į priekį reaguojant į transnacionalines grėsmes, tokias kaip terorizmas, narkotikų kontrabanda, prekyba žmonėmis, kibernetinės grėsmės. Taip pat pavyko parengti bendrą ESBO erdvės policijos strategiją.
„Gavome Mongolijos paraišką prisijungti prie ESBO, parengėme naują konkrečių paramos projektų Afganistanui paketą, o praėjusią savaitę Vilniuje įvyko po 6 metų pertraukos atnaujintų derybų dėl Padnestrės konflikto sureguliavimo susitikimas“, - darbus, kurie turėtų turėti daugiau reikšmės nei valstybės biudžeto patuštinimas, vardijo M.Lašas.
Sustiprintas saugumas
Jau nuo praėjusios savaitės penktadienio sostinės gatvėse pareigūnų gerokai padaugėjo, tačiau tikslus jų skaičius neatskleidžiamas. Saugumo situaciją Vilniuje praėjusią savaitę tikrino ir kai kurių ypač svarbių užsienio svečių saugumo darbuotojai.
Už saugumą sostinės gatvėse yra atsakingi Vadovybės apsaugos departamento agentai. Darbui pasirengusios ir specialiosios pajėgos. Tiesa, konkrečių detalių apie jų atsakomybę neatskleidžiama. Pasirengę netikėtiems iškvietimams ir įvykiams taip pat Vilniaus medikai bei ugniagesiai gelbėtojai. Šios tarnybos specialiu režimu budės iki šio penktadienio, gruodžio 9 dienos.
„Vakaro žinių“ žurnalistai pastebėjo, kaip antradienio vakarą į vieną iš centre esančių viešbučių atvyko specialiųjų tarnybų pareigūnai su tarnybiniu šunimi. Gyvūnas tikrino patalpas ir ieškojo sprogstamųjų kitų draudžiamų bei pavojingų medžiagų.
Eismo ribojimas
Kad sostinėje vyksta ESBO susitikimas, pajuto ir eiliniai gyventojai, kuriems rytinis važiavimas į darbą užtruko ilgiau nei įprasta. Taip pat nuo savaitės pradžios ramybę trikdė policijos ir kitų specialiųjų tarnybų sirenų garsai bei eismo ribojimas.
Gruodžio 2-7 dienomis automobilių stovėjimas yra draudžiamas Miškinio, Šaltūnų, Parodų, K.Jelskio gatvėse, prie „Litexpo“ parodų rūmų bei greta esančiuose jungiamuosiuose keliuose. Gruodžio 6 dieną buvo draudžiama automobilius statyti prie Dailės muziejaus, pramogų centro „Forum Palace“, Nacionalinės dailės galerijos.
Į teritoriją prie parodų rūmų „Litexpo“ įvažiavimas yra ribojamas gruodžio 2-7 dienomis. Čia norintys patekti gyventojai, turi pateikti asmens tapatybės ar kitą atitinkamą dokumentą, įrodantį, kad asmuo tikrai gyvena šioje zonoje.
Viešbučiai okupuoti
Į ESBO susirinkimą atvyko apie 1,5 tūkst. svečių, tad Lietuva turėjo pasirūpinti jų nakvyne. Pagal ESBO reikalavimus, delegacijų nariai už viešbučius turi susimokėti patys, tačiau Lietuva turės padengti nakvynės išlaidas delegacijų vadovams. Ši suma sieks apie 70 tūkst. litų.
Šiomis dienomis laisvų vietų nėra geriausiuose sostinės viešbučiuose - „Stikliai“, „Narutis“, „Radisson Blu Astorija“, „Ramada“. Užsakyti kambariai ir keturių žvaigždučių viešbučiuose.
Pamaitinti minią
Per susitikimą didžioji dalis renginių vyksta „Litexpo“ parodų rūmuose, jų restorano virėjai vakar pamaitino apie 1000, o šiandien - apie 500 asmenų. Mokesčių mokėtojų laimei, svečiai nebuvo itin išrankūs, todėl juos tenkino šiuose parodų rūmuose dirbančių virėjų paruošti patiekalai ir nereikėjo samdyti daugiau kainuojančios virėjų komandos.
Svarbiausiems dalyviams praėjusį vakarą buvo surengta speciali oficiali vakarienė Arsenale. Joje dalyvavo apie 90 svečių. Kad svečiai nenuobodžiautų, juos antradienį linksmino kolektyvas „Jauna muzika“. Žemesnio rango ESBO susitikimo Vilniuje dalyviai vakarieniavo atskirai. Jiems vakarienė buvo patiekta Nacionalinėje dailės galerijoje. Užsienio svečiai mėgavosi lietuviškais patiekalais, ragavo tradicines trauktines.
6,5 mln. litų iš viso Lietuvos valstybei kainavo ESBO susitikimas. 1,5 mln. litų renginiui skyrė rėmėjai.
3,5 mln. litų kainavo „Litexpo“ salių įrengimas ir nuoma. Vien informacinių technologijų paslaugoms išleista 1,7 mln. litų
400 - tūkst. litų iš Lietuvos biudžeto ESBO susitikimo svečiai pravalgė
70 tūkst. litų - tiek kainavo svečių nakvynė
ESBO susitikimas nebus itin rezultatyvus
- Kiek realios ir apčiuopiamos naudos duos šis Vilniuje vykstantis ESBO susitikimas? - „Vakaro žinios“ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus.
- Tiek yra įvairių veiksnių ir nestabilumo dabartinėje situacijoje, kad kalbėti apie aiškesnius padarinius labai rizikinga. Tiek man sako sveikas protas. O štai viltis ir geras noras sako, jog tai ženklas Lietuvai, kad ji dalyvauja pagrindinių politinių veiksnių arenoje. Tai, manau, mūsų tautiečius guodžia. Tokie susitikimai nedažni, tačiau jie padrąsina Lietuvą, kad tai prasminga. Mes net pradedame galvoti, jog turime net užsienio politiką, galima įsivaizduoti, kad ta politika šiek tiek ir savarankiška. Tad kad ir kokie menki būtų rezultatai, galbūt tai duos šiek tiek drąsos ir pasitikėjimo.
- Manote, kad šis renginys duos daugiau „psichologinės“, o ne konkrečios naudos?
- Tikriausiai, kad taip. Mūsų prezidentė pasikalbėjo su aukšto rango politikais. O šiuo metu net tokie dalykai gali morališkai pastiprinti žmones.
- O kaip mūsų šalies piliečiai, išgyvenantys vis dar nesibaigiančią krizę, reaguoja į šį, neslėpkime, Lietuvai daug kainuosiantį susitikimą?
- Jūs palietėte skaudžią temą. Atrodo, kad šie dalykai nesusiję, bet kai keliamas klausimas dėl šalies ekonominio išgyvenimo ir tautos pasitikėjimo valdžia, šie nuogąstavimai labai pagrįsti. Kyla klausimas, ar tai ne per didelė prabanga. Tačiau tokius renginius sunku atšaukti. Nors šios išlaidos labai ne laiku, tačiau, matyt, yra noras trūks plyš surengti šį susitikimą. Atšaukimas būtų savotiška kapituliacija valstybės politikai. Dabartinėje situacijoje mums ir toliau ne kiek tas rezultatas rūpės, o kaip mes spręsime savo biudžeto problemas. Žmonės numos ranka į tarptautinius dalykus, jeigu nebus išspręsti šie klausimai.
- Gal tuomet reikėjo perleisti pirmininkavimo teisę kitoms šalims?
- Atšaukti būtų galima, jei būtų kokia nelaimė ar uraganas, nusiaubęs kraštą. Kartais tenka po tokių susitikimų pasinaudoti kontaktais sprendžiant ekonomines problemas. Turbūt Lietuva nenorėjo šios pareigos atsisakyti, nes ryšiai gali praversti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Antradienį Vilniuje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 56 šalių narių užsienio reikalų ministrų tarybos susitikimas, kuris yra baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo šiai organizacijai renginys. Šis renginys Lietuvai kainuos 6,5 mln. litų, tačiau ar ne per dideli tai pinigai šaliai, kuri neturi lėšų atkurti pensijoms, o švietimo ir mokslo srities finansavimą sumažino net 146 mln. litų. Dar vakar prie sostinės centre esančio viešbučio, kuriame buvo apsistoję susitikimo svečiai, prekybos centro klūpojo pilietis, ištiesta ranka prašantis išmaldos.
ESBO Ministrų Tarybos sesijoje dalyvauja JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Vokietijos, Ukrainos, Švedijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Graikijos ir kitų šalių užsienio reikalų ministrai, taip pat NATO ir Jungtinių Tautų pareigūnai. Renginyje nedalyvauja, kaip teigiama, dėl užsitęsusio ES ministrų susitikimo Briuselyje ES užsienio politikos vadovė Katerina Ešton.
Svarbiausia - patirtis
ESBO susitikime Vilniuje žadama aptarti klausimus, susijusius su tarptautinėmis grėsmėmis, užsitęsusiais konfliktais ir siekti stipresnio bendradarbiavimo su ESBO šalimis partnerėmis, įskaitant Pietų Viduržemio jūros regiono šalis ir Afganistaną.
Daug dėmesio skirta ir įvykiams kaimyninėje Baltarusijoje. H.Klinton po oficialių ESBO renginių Vilniuje susitiko su Baltarusijos opozicijos aktyvistais. Susitikime taip pat bus tariamasi dėl padėties arabų šalyse po vadinamojo Arabų pavasario.
Užsienio reikalų ministerijos spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“, tikino, kad skaičiuoti, kiek šiame renginyje išleista pinigų vieniems ar kitiems dalykams - neverta, nes nauda nemateriali. „Įgyta patirtis organizuojant tokio masto renginį, sukauptos žinios, svarbūs dalykiniai kontaktai stiprina ne tik mūsų diplomatiją, bet ir kitas šalies institucijas, verslo įmones, todėl vien tik aritmetiniais skaičiavimais pirmininkavimo nauda nepaskaičiuojama“, - neabejojo pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvos pirmininkavimo metais pasistūmėta į priekį reaguojant į transnacionalines grėsmes, tokias kaip terorizmas, narkotikų kontrabanda, prekyba žmonėmis, kibernetinės grėsmės. Taip pat pavyko parengti bendrą ESBO erdvės policijos strategiją.
„Gavome Mongolijos paraišką prisijungti prie ESBO, parengėme naują konkrečių paramos projektų Afganistanui paketą, o praėjusią savaitę Vilniuje įvyko po 6 metų pertraukos atnaujintų derybų dėl Padnestrės konflikto sureguliavimo susitikimas“, - darbus, kurie turėtų turėti daugiau reikšmės nei valstybės biudžeto patuštinimas, vardijo M.Lašas.
Sustiprintas saugumas
Jau nuo praėjusios savaitės penktadienio sostinės gatvėse pareigūnų gerokai padaugėjo, tačiau tikslus jų skaičius neatskleidžiamas. Saugumo situaciją Vilniuje praėjusią savaitę tikrino ir kai kurių ypač svarbių užsienio svečių saugumo darbuotojai.
Už saugumą sostinės gatvėse yra atsakingi Vadovybės apsaugos departamento agentai. Darbui pasirengusios ir specialiosios pajėgos. Tiesa, konkrečių detalių apie jų atsakomybę neatskleidžiama. Pasirengę netikėtiems iškvietimams ir įvykiams taip pat Vilniaus medikai bei ugniagesiai gelbėtojai. Šios tarnybos specialiu režimu budės iki šio penktadienio, gruodžio 9 dienos.
„Vakaro žinių“ žurnalistai pastebėjo, kaip antradienio vakarą į vieną iš centre esančių viešbučių atvyko specialiųjų tarnybų pareigūnai su tarnybiniu šunimi. Gyvūnas tikrino patalpas ir ieškojo sprogstamųjų kitų draudžiamų bei pavojingų medžiagų.
Eismo ribojimas
Kad sostinėje vyksta ESBO susitikimas, pajuto ir eiliniai gyventojai, kuriems rytinis važiavimas į darbą užtruko ilgiau nei įprasta. Taip pat nuo savaitės pradžios ramybę trikdė policijos ir kitų specialiųjų tarnybų sirenų garsai bei eismo ribojimas.
Gruodžio 2-7 dienomis automobilių stovėjimas yra draudžiamas Miškinio, Šaltūnų, Parodų, K.Jelskio gatvėse, prie „Litexpo“ parodų rūmų bei greta esančiuose jungiamuosiuose keliuose. Gruodžio 6 dieną buvo draudžiama automobilius statyti prie Dailės muziejaus, pramogų centro „Forum Palace“, Nacionalinės dailės galerijos.
Į teritoriją prie parodų rūmų „Litexpo“ įvažiavimas yra ribojamas gruodžio 2-7 dienomis. Čia norintys patekti gyventojai, turi pateikti asmens tapatybės ar kitą atitinkamą dokumentą, įrodantį, kad asmuo tikrai gyvena šioje zonoje.
Viešbučiai okupuoti
Į ESBO susirinkimą atvyko apie 1,5 tūkst. svečių, tad Lietuva turėjo pasirūpinti jų nakvyne. Pagal ESBO reikalavimus, delegacijų nariai už viešbučius turi susimokėti patys, tačiau Lietuva turės padengti nakvynės išlaidas delegacijų vadovams. Ši suma sieks apie 70 tūkst. litų.
Šiomis dienomis laisvų vietų nėra geriausiuose sostinės viešbučiuose - „Stikliai“, „Narutis“, „Radisson Blu Astorija“, „Ramada“. Užsakyti kambariai ir keturių žvaigždučių viešbučiuose.
Pamaitinti minią
Per susitikimą didžioji dalis renginių vyksta „Litexpo“ parodų rūmuose, jų restorano virėjai vakar pamaitino apie 1000, o šiandien - apie 500 asmenų. Mokesčių mokėtojų laimei, svečiai nebuvo itin išrankūs, todėl juos tenkino šiuose parodų rūmuose dirbančių virėjų paruošti patiekalai ir nereikėjo samdyti daugiau kainuojančios virėjų komandos.
Svarbiausiems dalyviams praėjusį vakarą buvo surengta speciali oficiali vakarienė Arsenale. Joje dalyvavo apie 90 svečių. Kad svečiai nenuobodžiautų, juos antradienį linksmino kolektyvas „Jauna muzika“. Žemesnio rango ESBO susitikimo Vilniuje dalyviai vakarieniavo atskirai. Jiems vakarienė buvo patiekta Nacionalinėje dailės galerijoje. Užsienio svečiai mėgavosi lietuviškais patiekalais, ragavo tradicines trauktines.
6,5 mln. litų iš viso Lietuvos valstybei kainavo ESBO susitikimas. 1,5 mln. litų renginiui skyrė rėmėjai.
3,5 mln. litų kainavo „Litexpo“ salių įrengimas ir nuoma. Vien informacinių technologijų paslaugoms išleista 1,7 mln. litų
400 - tūkst. litų iš Lietuvos biudžeto ESBO susitikimo svečiai pravalgė
70 tūkst. litų - tiek kainavo svečių nakvynė
ESBO susitikimas nebus itin rezultatyvus
- Kiek realios ir apčiuopiamos naudos duos šis Vilniuje vykstantis ESBO susitikimas? - „Vakaro žinios“ klausė filosofo Krescencijaus Stoškaus.
- Tiek yra įvairių veiksnių ir nestabilumo dabartinėje situacijoje, kad kalbėti apie aiškesnius padarinius labai rizikinga. Tiek man sako sveikas protas. O štai viltis ir geras noras sako, jog tai ženklas Lietuvai, kad ji dalyvauja pagrindinių politinių veiksnių arenoje. Tai, manau, mūsų tautiečius guodžia. Tokie susitikimai nedažni, tačiau jie padrąsina Lietuvą, kad tai prasminga. Mes net pradedame galvoti, jog turime net užsienio politiką, galima įsivaizduoti, kad ta politika šiek tiek ir savarankiška. Tad kad ir kokie menki būtų rezultatai, galbūt tai duos šiek tiek drąsos ir pasitikėjimo.
- Manote, kad šis renginys duos daugiau „psichologinės“, o ne konkrečios naudos?
- Tikriausiai, kad taip. Mūsų prezidentė pasikalbėjo su aukšto rango politikais. O šiuo metu net tokie dalykai gali morališkai pastiprinti žmones.
- O kaip mūsų šalies piliečiai, išgyvenantys vis dar nesibaigiančią krizę, reaguoja į šį, neslėpkime, Lietuvai daug kainuosiantį susitikimą?
- Jūs palietėte skaudžią temą. Atrodo, kad šie dalykai nesusiję, bet kai keliamas klausimas dėl šalies ekonominio išgyvenimo ir tautos pasitikėjimo valdžia, šie nuogąstavimai labai pagrįsti. Kyla klausimas, ar tai ne per didelė prabanga. Tačiau tokius renginius sunku atšaukti. Nors šios išlaidos labai ne laiku, tačiau, matyt, yra noras trūks plyš surengti šį susitikimą. Atšaukimas būtų savotiška kapituliacija valstybės politikai. Dabartinėje situacijoje mums ir toliau ne kiek tas rezultatas rūpės, o kaip mes spręsime savo biudžeto problemas. Žmonės numos ranka į tarptautinius dalykus, jeigu nebus išspręsti šie klausimai.
- Gal tuomet reikėjo perleisti pirmininkavimo teisę kitoms šalims?
- Atšaukti būtų galima, jei būtų kokia nelaimė ar uraganas, nusiaubęs kraštą. Kartais tenka po tokių susitikimų pasinaudoti kontaktais sprendžiant ekonomines problemas. Turbūt Lietuva nenorėjo šios pareigos atsisakyti, nes ryšiai gali praversti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
