Naujienos

Liepos 9 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinės tarybos posėdyje pristatyta pagal vadinamąjį ESBO Maskvos mechanizmą sudarytos ekspertų misijos ataskaita dėl tarptautinės humanitarinės, žmogaus teisių ir baudžiamosios teisės pažeidimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdomu Ukrainos vaikų militarizavimu ir indoktrinavimu.

Misija nustatė, kad Rusijos teisės aktai, reglamentuojantys Ukrainos vaikų padėtį okupuotose teritorijose, sudaro tikslingai sukurtą sistemą. Pirmiausia įgyvendinta Kryme nuo 2014 metų, 2022 metais sistema buvo išplėsta į visą okupuotą teritoriją, ją dar labiau sustiprinant ir išplėtojant. Ši sistema apima švietimo teisę, jaunimo politiką, šeimos teisę, pilietybės reglamentavimą bei teisės aktus dėl terorizmo ir ekstremizmo ir taip sukuriamas koordinuotas indoktrinavimo, militarizavimo ir opozicijos slopinimo mechanizmas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad indoktrinavimas vyksta visais okupuotų teritorijų švietimo sistemos lygmenimis. Rusijos mokymo programos visiškai pakeitė ukrainietišką mokymo turinį, o mokymas ukrainiečių kalba buvo oficialiai panaikintas. Istorijos vadovėliai propaguoja Rusijos civilizacijos viršenybę ir ištrina ukrainiečių tautinę tapatybę. Privalomosios programos skirtos vaikams nuo darželio amžiaus, įtvirtina karą remiančius naratyvus įprastame mokyklos gyvenime, o kadetų užsiėmimai ir karinės-patriotinės jaunimo organizacijos plečia pasirengimą karinei tarnybai.

Ekspertai pažymėjo, kad militarizavimas peržengia mokyklos ribas per valstybės remiamas karines-patriotines jaunimo organizacijas ir perauklėjimo stovyklas. Narystės minėtose organizacijose suteikia pranašumų stojant į karinius universitetus, o specialiuose centruose 14–18 metų vaikams rengiami sistemingi mokymai, kaip naudotis ginklais ir valdyti nepilotuojamus orlaivius. Šią sistemą užbaigia privalomoji karo tarnyba: ypač okupuotose teritorijose gyvenantys Ukrainos berniukai gauna pranešimus apie pasirengimą šaukimui jau sulaukę 16 metų, o privalomoji karo tarnyba jiems skiriama sulaukus 18 metų, taip tiesiogiai pažeidžiamas draudimas versti saugomus asmenis tarnauti okupuojančios valstybės ginkluotosiose ar pagalbinėse pajėgose.

Misija nustatė, kad sistema įgyvendinama naudojant visapusišką prievartą. Tėvams, atsisakantiems leisti savo vaikus į rusų mokyklas, gresia tėvystės teisių atėmimas; teisėsaugos pareigūnai lydi mokyklų atstovus, kai šie lanko namus, siekdami priversti laikytis reikalavimų. Mokytojams, kurie atsisako įgyvendinti rusų mokymo programą, gresia atleidimas iš darbo, priekabiavimas, namų kratos ir sulaikymas. Vaikams draudžiama kalbėti ukrainiečių kalba mokyklose ar viešose vietose; tiems, kurie reiškia ukrainietiškas pažiūras – įskaitant per socialinius tinklus – gresia kratos, apklausos ir net baudžiamasis persekiojimas. Prievarta siekiant priversti įgyti Rusijos pilietybę pasireiškia atimant galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, švietimu ir kitomis kasdienėmis paslaugomis bei ribojant judėjimo laisvę tiems, kurie neturi Rusijos dokumentų.

Ekspertai padarė išvadą, kad Ukrainos vaikai nukentėjo dėl Rusijos padarytų daugybinių tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų, įskaitant teisės į asmens tapatybę, šeimą, švietimą, informaciją, minties ir sąžinės laisvę, sveikatą ir teisės į laisvę ir saugumą pažeidimus, o Rusijos praktika sistemiškai militarizuoti ir indoktrinuoti Ukrainos vaikus gali būti prilyginta nusikaltimui žmoniškumui. Be to, jie pažymėjo, kad visais Rusijos politikos aspektais buvo nepaisoma vaiko interesų.

Misija pabrėžė, kad priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas ir deportacijos tebėra vieni iš sunkiausių užfiksuotų pažeidimų, ir pritarė Jungtinių Tautų Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos išvadai, kad toks Rusijos elgesys taip pat gali būti prilyginamas nusikaltimui žmoniškumui. Ekspertai pažymėjo, kad į Rusiją deportuoti vaikai dažnai apgyvendinami globėjų šeimose arba įvaikinami pagal Rusijos teisę. Rusija sistemingai trukdo šeimų susijungimui ir nesukūrė jokio mechanizmo tapatybei atkurti, kaip reikalauja tarptautinė teisė ir rekomendavo 2023 metų Maskvos mechanizmo misija.

Ekspertai taip pat nustatė galimus karo nusikaltimus, įskaitant kankinimus ir nežmonišką elgesį, sukeliantį didžiules kančias vaikams.

Misija atkreipė dėmesį į nevyriausybinių organizacijų užfiksuotas vadinamąsias Rusijos perauklėjimo stovyklas Baltarusijoje, ir pabrėžė, kad Rusijos institucinis tinklas, skirtas Ukrainos vaikų indoktrinavimui ir militarizavimui, nebėra vien tik Rusijos vidaus reikalas, bet įgijo tarptautinį matmenį, kai trečiosios valstybės įtraukiamos į Rusijos nusikalstamas praktikas.

Lietuva kartu su partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis toliau aktyviai siekia deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas vaikas būtų sugrąžintas į savo šeimą ir bendruomenę bei apsaugotas nuo okupacinės valdžios vykdomų represijų. Taip pat remiame tarptautinius mechanizmus, skirtus Rusijos nusikaltimams dokumentuoti, kad būtų užtikrinta visapusiška Rusijos atsakomybė už agresijos karą prieš Ukrainą.

Viena iš ESBO žmogiškosios dimensijos priemonių – Maskvos mechanizmas, siekiant įvertinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus po Rusijos invazijos į Ukrainą, aktyvuotas jau šeštą kartą 41 ESBO dalyvaujančios valstybės, tarp jų – ir Lietuvos, iniciatyva, ją remiant Ukrainai.

Su Maskvos mechanizmo ataskaita (anglų k.) galima susipažinti čia.