NATO ĮSIPAREIGOJIMAS NETELKTI PAJĖGŲ APLINK RUSIJĄ - S.LAVROVO INTERPRETACIJA, TEIGIA SEIMO KOMITETO VADOVAS (BNS, 2011 m. gruodžio 7 d.)
Atnaujinta 2011-12-07
Vilnius, gruodžio 7 d. (BNS). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas Vilniuje išsakyta Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginį, kad NATO yra įsipareigojusi nekurti karinės infrastruktūros aplink Rusiją, vadina interpretacija.
"Pirmiausia, NATO priėmė naujus narius ir sprendimus dėl narystės visiškai savarankiškai, jokių susitarimų su Rusija dėl to nereikėjo ir jie daromi nebuvo", - BNS trečiadienį sakė A.Anušauskas.
"Manau, kad tai jo paties (S.Lavrovo - BNS) interpretacija, siekiant suvelti situaciją, kadangi pati Rusija labai intensyviai vysto karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje, kitų Baltijos šalių pašonėje, ir yra jau sudariusi daugybę karinių sutarčių su Baltarusija, kurių pagrindu faktiškai integruoja Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas į savo pajėgų bendrą veikimą. Aš manyčiau, kad siekiama būtent to - sudaryti savo kuriamai karinei struktūrai palankesnes sąlygas, kad NATO veikimas Baltijos šalyse būtų mažiau matomas, mažiau aktyvus", - teigė NSGK pirmininkas.
S.Lavrovas trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė, kad Maskva yra susirūpinusi, kad "užsienio ginklai, užsienio karinė infrastruktūra kuriama aplink Rusiją, mūsų kaimynų teritorijoje". Jo teigimu, "NATO buvo įsipareigojusi to nedaryti".
"Kai pasirašėme susitarimą tarp Rusijos ir NATO, NATO pareiškė, kad naujųjų NATO narių teritorijoje nebus nuolat dislokuoti kovinių pajėgų. Šis įsipareigojimas šiurkščiai pažeistas", - kalbėjo Rusijos ministras ir pridūrė, kad Karaliaučiaus srities ginkluotės modernizavimas vyksta laikantis tarptautinių įsipareigojimų, ir Lietuva, neturi pagrindo nerimauti.
NATO plėsdamasi į Rytus pareiškė, kad naujose valstybėse narėse nebus nuolat dislokuotų didelių karinių pajėgų, tačiau šios nuostatos interpretacija Rusijoje ir Vakaruose skiriasi.
Tuo tarpu A.Anušauskas sakė, kad karinių pajėgų Karaliaučiaus srityje stiprinimas nėra gynybinio pobūdžio. Jis teigė, kad tokiuose veiksmuose galima įžvelgti grėsmę Lietuvai.
"Modernizavimas, radiolokacinės stoties pompastiškas atidarymas Kaliningrado srityje ir visa kita verčia manyti, kad Kaliningrado sritis yra daugiau kuriama ne tiek, kaip gynybinis, o visai kitą paskirtį turintis karinis bastionas. Taip, tai neramina", - kalbėjo NSGK vadovas.
"Tikrai Rusija vysto pajėgumus, kurie yra nukreipti prieš NATO valstybes. Aš manau, kad garsiai kalbėdama apie priešraketinės gynybos elementus, kurie Rusijos strateginei branduolinei ginkluotei nekelia jokios grėsmės praktiškai, (...) Rusija labai aktyviai vysto savo pajėgumus, kurie šitame regione yra orientuoti prieš NATO valstybes", - sakė jis.
A.Anušauskas pažymėjo, kad S.Lavrovas "tinkamai gina Rusijos nacionalinius interesus, tačiau Lietuvai dėl tokių veiksmų tikrai ne geriau".
Gynybos ekspertų duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotėje Karaliaučiuje yra apie 30 tūkst. karių, Baltarusijos reguliariojoje kariuomenėje yra beveik 80 tūkst. karių.
"Pirmiausia, NATO priėmė naujus narius ir sprendimus dėl narystės visiškai savarankiškai, jokių susitarimų su Rusija dėl to nereikėjo ir jie daromi nebuvo", - BNS trečiadienį sakė A.Anušauskas.
"Manau, kad tai jo paties (S.Lavrovo - BNS) interpretacija, siekiant suvelti situaciją, kadangi pati Rusija labai intensyviai vysto karinę infrastruktūrą Kaliningrado srityje, kitų Baltijos šalių pašonėje, ir yra jau sudariusi daugybę karinių sutarčių su Baltarusija, kurių pagrindu faktiškai integruoja Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas į savo pajėgų bendrą veikimą. Aš manyčiau, kad siekiama būtent to - sudaryti savo kuriamai karinei struktūrai palankesnes sąlygas, kad NATO veikimas Baltijos šalyse būtų mažiau matomas, mažiau aktyvus", - teigė NSGK pirmininkas.
S.Lavrovas trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė, kad Maskva yra susirūpinusi, kad "užsienio ginklai, užsienio karinė infrastruktūra kuriama aplink Rusiją, mūsų kaimynų teritorijoje". Jo teigimu, "NATO buvo įsipareigojusi to nedaryti".
"Kai pasirašėme susitarimą tarp Rusijos ir NATO, NATO pareiškė, kad naujųjų NATO narių teritorijoje nebus nuolat dislokuoti kovinių pajėgų. Šis įsipareigojimas šiurkščiai pažeistas", - kalbėjo Rusijos ministras ir pridūrė, kad Karaliaučiaus srities ginkluotės modernizavimas vyksta laikantis tarptautinių įsipareigojimų, ir Lietuva, neturi pagrindo nerimauti.
NATO plėsdamasi į Rytus pareiškė, kad naujose valstybėse narėse nebus nuolat dislokuotų didelių karinių pajėgų, tačiau šios nuostatos interpretacija Rusijoje ir Vakaruose skiriasi.
Tuo tarpu A.Anušauskas sakė, kad karinių pajėgų Karaliaučiaus srityje stiprinimas nėra gynybinio pobūdžio. Jis teigė, kad tokiuose veiksmuose galima įžvelgti grėsmę Lietuvai.
"Modernizavimas, radiolokacinės stoties pompastiškas atidarymas Kaliningrado srityje ir visa kita verčia manyti, kad Kaliningrado sritis yra daugiau kuriama ne tiek, kaip gynybinis, o visai kitą paskirtį turintis karinis bastionas. Taip, tai neramina", - kalbėjo NSGK vadovas.
"Tikrai Rusija vysto pajėgumus, kurie yra nukreipti prieš NATO valstybes. Aš manau, kad garsiai kalbėdama apie priešraketinės gynybos elementus, kurie Rusijos strateginei branduolinei ginkluotei nekelia jokios grėsmės praktiškai, (...) Rusija labai aktyviai vysto savo pajėgumus, kurie šitame regione yra orientuoti prieš NATO valstybes", - sakė jis.
A.Anušauskas pažymėjo, kad S.Lavrovas "tinkamai gina Rusijos nacionalinius interesus, tačiau Lietuvai dėl tokių veiksmų tikrai ne geriau".
Gynybos ekspertų duomenimis, Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotėje Karaliaučiuje yra apie 30 tūkst. karių, Baltarusijos reguliariojoje kariuomenėje yra beveik 80 tūkst. karių.
