ESBO VILNIUJE: ŽAIBŲ SVAIDYMOSI FORUMAS (Vilniaus diena, 2011 m. gruodžio 7 d.)
Atnaujinta 2011-12-07
Lietuvos sostinėje surengta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos sesija į istoriją gali įeiti kaip „charakterio parodymo“ ir žaibų svaidymosi konferencija.
Baigiamojo dokumento nebus?
„ESBO pagal savo prigimtį yra sutarimo, konsensuso organizacija. Tačiau jau ne vienus metus vykstanti Ministrų taryba nepriima jokių esminių sprendimų, jokių esminių deklaracijų kokiais nors visoms be išimties Bendrijos valstybėms svarbiais klausimais. Neatrodo, kad Vilniaus sesija gali tapti išimtimi“, – vakar vakare kalbėjo dienraščiui vienas iš Lietuvos diplomatų.
Šiandien Lietuvos sostinėje pasibaigiančioje ESBO Ministrų tarybos sesijoje planuota priimti baigiamąją deklaraciją, kurioje turėjo būti pabrėžtos šios organizacijos pagrindinės nuostatos: pagarba žmogaus teisėms, demokratijos plėtra ir kiti dalykai.
„Tačiau dar neaišku, ar toks dokumentas išvis atsiras. Galbūt bus apsiribota tik labai nekonkrečiu, “diplomatiškai nučiulptu„ komunikatu. Nes kardinalūs ESBO valstybių nesutarimai dėl požiūrio į šios organizacijos puoselėjamus dalykus, atrodo, šį dokumentą paskandino nesutarimuose“, – sakė lietuvių diplomatas.
ESBO yra iš esmės neformali organizacija, vienijanti labai įvairias valstybes – nuo Jungtinių Valstijų iki Rusijos bei Kazachstano ir Baltarusijos. Tokia skirtingų šalių amplitudė paprastai nulemia labai sudėtingą sprendimų ESBO priėmimo procedūrą arba labai nekonkrečių, „išplaukusių“, diplomatiškai nugludintų dokumentų patvirtinimą.
Nesulaukta C.Ashton ir R.Sikorskio
Į Vilniuje surengtą ESBO Ministrų tarybos sesiją susirinko daugiau kaip keturios dešimtys užsienio reikalų ministrų, per tūkstantį diplomatų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Tačiau dėl įvairių priežasčių neatvyko ES įgaliotinė užsienio politikai baronienė Catherine Ashton ir Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis.
Oficialiai pranešta, kad C.Ashton nedalyvavo Vilniaus konferencijoje dėl ją gabenti turėjusio lėktuvo gedimo ir dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau lietuvių diplomatai neoficialiai užsiminė, jog baronienė nelabai patenkinta, kad Lietuva parodė tokį didelį aktyvumą, bandydama prikelti ESBO, kurios britai nelaiko didelės svarbos organizacija.
R.Sikorskio neatvykimo priežastis niekaip oficialiai nepaaiškinta. Bet neabejojama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras nenorėjo rodytis ir sakyti kalbos Vilniuje, kurio priklausomybės lietuviams teisėtumu šis Lenkijos atstovas linkęs abejoti.
Be to, Lenkijos užsienio reikalų ministrui konferencijos organizatoriai iš ESBO centrinės būstinės neketino suteikti žodžio pagrindinėje renginio dalyje, kai kalbėjo kiti svarbiausi svečiai. Tai esą galėjo dar labiau paskatinti R.Sikorskį nevykti.
ES įgaliotinei ir Lenkijos ministrui atstovavo jų pavaduotojai.
Didžiųjų dvikova
Tačiau į Vilnių jau antrą kartą šiemet atvyko JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Be to, Lietuvos sostinėje lankėsi ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pastaruoju metu įtampą tarp šių abiejų šalių sukėlė Vašingtono planai netoli Rusijos sienų dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemas bei Maskvos bandymas griežtai atsakyti į šį žingsnį. Vilniuje PRG klausimai nebuvo paliesti. Tačiau abiejų valstybių atstovai apsikeitė nemaloniomis frazėmis.
Pirma kalbėjusi H.Clinton pabrėžė, kad JAV susirūpinimą kelia galimi pažeidimai per Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus, kurie ką tik įvyko. „Rusijos rinkėjai nusipelno, kad būtų objektyviai ir išsamiai ištirti visi parlamento rinkimų pažeidimai. Esame rimtai susirūpinę dėl to, kaip vyko šie rinkimai“, – kalbėjo H.Clinton.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad su Maskva vėl suartėjančioje Baltarusijoje nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai. „Baltarusijoje, mažiau nei 40 km nuo čia, žmogaus teisių gynėjai patiria nuolatinį persekiojimą“, – sakė valstybės sekretorė.
Ji savo kalboje paminėjo nuosprendį žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, kuris, pasak H.Clinton, nuteistas tik už tai, kad „padėjo valstybės priespaudos aukoms“. Anot H.Clinton, laisvą žodį skleidžiantys žurnalistai Baltarusijoje ne tik persekiojami, bet ir žudomi.
Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas pasistengė nelikti skolingas. Jis piktinosi, kad Vakarų valstybės priekaištauja Rusijai dėl žmogaus teisių nepaisymo ir demokratijos trūkumo. „Neproduktyvu iškelti kaip “prioritetinius„ kai kuriuos žmogaus teisių tematikos aspektus, nes tai daroma subjektyviai, tenkinant tik politinės konjunktūros reikalavimus“, – sakė jis.
S.Lavrovas pareiškė, kad neretai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos esą panaudojamos neteisėtais tikslais.
Arabų pavasario įvykiai, prieštaringai vertinamas Afganistano situacijos sureguliavimas didina dėmesį ESBO santykiams su bendradarbiavimo partneriais. Mes suinteresuoti, kad Afganistano, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių tautos pačios nusistatytų savo vystymosi kelią", – sakė S.Lavrovas.
H.Clinton ramiai išklausė S.Lavrovo kalbą ir tik tada paliko konferenciją. Vėliau iš jos išvyko ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Juodu neliko net bendruose renginio dalyvių pietuose.
Susitikimo šeimininkas, vienų metų kadenciją baigiantis ESBO pirmininkas, Lietuvos diplomatijos šefas Audronius Ažubalis beveik demonstratyviai neklausė S.Lavrovo. Jis suteikė žodį Rusijos ministrui ir išėjo į dvišalius susitikimus su įvairiais į renginį atvykusiais svečiais, taip pat su H.Clinton.
S.Lavrovas savo kalboje bandė atkreipti dėmesį į promaskvietiškos, Algirdo Paleckio inicijuotos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ pareiškimus, kad esą Europa žengia į fašizmo liūną.
Jis pakartojo jau senokai Rusijos paviešintą mintį, kad ESBO turi būti reformuojama, nes ji jau nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio reikalavimų.
ESBO ministrų sesiją organizavę diplomatinio protokolo specialistai buvo įspėti, kad H.Clinton ir S.Lavrovo keliai nesusikirstų. Taip ir atsitiko. Oficialaus jųdviejų susitikimo nebuvo, abu ministrai gyveno skirtinguose viešbučiuose, vakar per pietus abu paliko Vilnių. „Nebent pora žodžių persimetė, kai fotografavosi bendrai nuotraukai“, – sakė dienraščiui JAV ambasados Vilniuje atstovas Johnatanas Bergas.
Atnaujino derybas
H.Clinton ir kai kurių kitų Europos valstybių diplomatinių žinybų vadovų pareiškimus apie demokratijos stoką teko išklausyti į Vilnių atvykusiam Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Martynovui. Jis atvyko į Lietuvos sostinę, tačiau oficialiai konferencijoje nekalbėjo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė konferencijos dalyviams pabrėžė, kad Lietuvai, šiemet pirmininkavusiai ESBO, pavyko iš mirties taško pajudinti užsitęsusių konfliktų sprendimą.
D.Grybauskaitė tvirtino, kad vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – užsitęsusių konfliktų sprendimas, todėl, pasak jos, labai svarbu, kad po daugiau nei penkerių metų pertraukos Vilniuje pavyko atnaujinti oficialias daugiašales derybas dėl konflikto Padniestrėje sureguliavimo. Valstybės vadovė pabrėžė, kad sutelkta politinė valia būtina ir siekiant spręsti konfliktus Pietų Kaukaze.
A.Ažubalis taip pat kalbėjo, kad pavyko ne tik atnaujinti derybas dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo, bet ir atkreipti dėmesį į būtinybę aktyvinti veiklą tiriant incidentus konflikto apimtame Kalnų Kabarache, stiprinti demokratiją kai kuriuose Europos regionuose. „Ypatingą dėmesį pirmininkaudama ESBO Lietuva skyrė žiniasklaidos laisvei. Pavyko atkreipti dėmesį ir į šią problemą“, – minėjo ministras.
Straipsnis atspausdintas iš http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/esbo-vilniuje-zaibu-svaidymosi-forumas-394224
Baigiamojo dokumento nebus?
„ESBO pagal savo prigimtį yra sutarimo, konsensuso organizacija. Tačiau jau ne vienus metus vykstanti Ministrų taryba nepriima jokių esminių sprendimų, jokių esminių deklaracijų kokiais nors visoms be išimties Bendrijos valstybėms svarbiais klausimais. Neatrodo, kad Vilniaus sesija gali tapti išimtimi“, – vakar vakare kalbėjo dienraščiui vienas iš Lietuvos diplomatų.
Šiandien Lietuvos sostinėje pasibaigiančioje ESBO Ministrų tarybos sesijoje planuota priimti baigiamąją deklaraciją, kurioje turėjo būti pabrėžtos šios organizacijos pagrindinės nuostatos: pagarba žmogaus teisėms, demokratijos plėtra ir kiti dalykai.
„Tačiau dar neaišku, ar toks dokumentas išvis atsiras. Galbūt bus apsiribota tik labai nekonkrečiu, “diplomatiškai nučiulptu„ komunikatu. Nes kardinalūs ESBO valstybių nesutarimai dėl požiūrio į šios organizacijos puoselėjamus dalykus, atrodo, šį dokumentą paskandino nesutarimuose“, – sakė lietuvių diplomatas.
ESBO yra iš esmės neformali organizacija, vienijanti labai įvairias valstybes – nuo Jungtinių Valstijų iki Rusijos bei Kazachstano ir Baltarusijos. Tokia skirtingų šalių amplitudė paprastai nulemia labai sudėtingą sprendimų ESBO priėmimo procedūrą arba labai nekonkrečių, „išplaukusių“, diplomatiškai nugludintų dokumentų patvirtinimą.
Nesulaukta C.Ashton ir R.Sikorskio
Į Vilniuje surengtą ESBO Ministrų tarybos sesiją susirinko daugiau kaip keturios dešimtys užsienio reikalų ministrų, per tūkstantį diplomatų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų.
Tačiau dėl įvairių priežasčių neatvyko ES įgaliotinė užsienio politikai baronienė Catherine Ashton ir Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis.
Oficialiai pranešta, kad C.Ashton nedalyvavo Vilniaus konferencijoje dėl ją gabenti turėjusio lėktuvo gedimo ir dėl įtemptos darbotvarkės. Tačiau lietuvių diplomatai neoficialiai užsiminė, jog baronienė nelabai patenkinta, kad Lietuva parodė tokį didelį aktyvumą, bandydama prikelti ESBO, kurios britai nelaiko didelės svarbos organizacija.
R.Sikorskio neatvykimo priežastis niekaip oficialiai nepaaiškinta. Bet neabejojama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras nenorėjo rodytis ir sakyti kalbos Vilniuje, kurio priklausomybės lietuviams teisėtumu šis Lenkijos atstovas linkęs abejoti.
Be to, Lenkijos užsienio reikalų ministrui konferencijos organizatoriai iš ESBO centrinės būstinės neketino suteikti žodžio pagrindinėje renginio dalyje, kai kalbėjo kiti svarbiausi svečiai. Tai esą galėjo dar labiau paskatinti R.Sikorskį nevykti.
ES įgaliotinei ir Lenkijos ministrui atstovavo jų pavaduotojai.
Didžiųjų dvikova
Tačiau į Vilnių jau antrą kartą šiemet atvyko JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Be to, Lietuvos sostinėje lankėsi ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pastaruoju metu įtampą tarp šių abiejų šalių sukėlė Vašingtono planai netoli Rusijos sienų dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemas bei Maskvos bandymas griežtai atsakyti į šį žingsnį. Vilniuje PRG klausimai nebuvo paliesti. Tačiau abiejų valstybių atstovai apsikeitė nemaloniomis frazėmis.
Pirma kalbėjusi H.Clinton pabrėžė, kad JAV susirūpinimą kelia galimi pažeidimai per Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus, kurie ką tik įvyko. „Rusijos rinkėjai nusipelno, kad būtų objektyviai ir išsamiai ištirti visi parlamento rinkimų pažeidimai. Esame rimtai susirūpinę dėl to, kaip vyko šie rinkimai“, – kalbėjo H.Clinton.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad su Maskva vėl suartėjančioje Baltarusijoje nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai. „Baltarusijoje, mažiau nei 40 km nuo čia, žmogaus teisių gynėjai patiria nuolatinį persekiojimą“, – sakė valstybės sekretorė.
Ji savo kalboje paminėjo nuosprendį žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beliackiui, kuris, pasak H.Clinton, nuteistas tik už tai, kad „padėjo valstybės priespaudos aukoms“. Anot H.Clinton, laisvą žodį skleidžiantys žurnalistai Baltarusijoje ne tik persekiojami, bet ir žudomi.
Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas pasistengė nelikti skolingas. Jis piktinosi, kad Vakarų valstybės priekaištauja Rusijai dėl žmogaus teisių nepaisymo ir demokratijos trūkumo. „Neproduktyvu iškelti kaip “prioritetinius„ kai kuriuos žmogaus teisių tematikos aspektus, nes tai daroma subjektyviai, tenkinant tik politinės konjunktūros reikalavimus“, – sakė jis.
S.Lavrovas pareiškė, kad neretai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos esą panaudojamos neteisėtais tikslais.
Arabų pavasario įvykiai, prieštaringai vertinamas Afganistano situacijos sureguliavimas didina dėmesį ESBO santykiams su bendradarbiavimo partneriais. Mes suinteresuoti, kad Afganistano, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių tautos pačios nusistatytų savo vystymosi kelią", – sakė S.Lavrovas.
H.Clinton ramiai išklausė S.Lavrovo kalbą ir tik tada paliko konferenciją. Vėliau iš jos išvyko ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Juodu neliko net bendruose renginio dalyvių pietuose.
Susitikimo šeimininkas, vienų metų kadenciją baigiantis ESBO pirmininkas, Lietuvos diplomatijos šefas Audronius Ažubalis beveik demonstratyviai neklausė S.Lavrovo. Jis suteikė žodį Rusijos ministrui ir išėjo į dvišalius susitikimus su įvairiais į renginį atvykusiais svečiais, taip pat su H.Clinton.
S.Lavrovas savo kalboje bandė atkreipti dėmesį į promaskvietiškos, Algirdo Paleckio inicijuotos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ pareiškimus, kad esą Europa žengia į fašizmo liūną.
Jis pakartojo jau senokai Rusijos paviešintą mintį, kad ESBO turi būti reformuojama, nes ji jau nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio reikalavimų.
ESBO ministrų sesiją organizavę diplomatinio protokolo specialistai buvo įspėti, kad H.Clinton ir S.Lavrovo keliai nesusikirstų. Taip ir atsitiko. Oficialaus jųdviejų susitikimo nebuvo, abu ministrai gyveno skirtinguose viešbučiuose, vakar per pietus abu paliko Vilnių. „Nebent pora žodžių persimetė, kai fotografavosi bendrai nuotraukai“, – sakė dienraščiui JAV ambasados Vilniuje atstovas Johnatanas Bergas.
Atnaujino derybas
H.Clinton ir kai kurių kitų Europos valstybių diplomatinių žinybų vadovų pareiškimus apie demokratijos stoką teko išklausyti į Vilnių atvykusiam Baltarusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Martynovui. Jis atvyko į Lietuvos sostinę, tačiau oficialiai konferencijoje nekalbėjo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė konferencijos dalyviams pabrėžė, kad Lietuvai, šiemet pirmininkavusiai ESBO, pavyko iš mirties taško pajudinti užsitęsusių konfliktų sprendimą.
D.Grybauskaitė tvirtino, kad vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – užsitęsusių konfliktų sprendimas, todėl, pasak jos, labai svarbu, kad po daugiau nei penkerių metų pertraukos Vilniuje pavyko atnaujinti oficialias daugiašales derybas dėl konflikto Padniestrėje sureguliavimo. Valstybės vadovė pabrėžė, kad sutelkta politinė valia būtina ir siekiant spręsti konfliktus Pietų Kaukaze.
A.Ažubalis taip pat kalbėjo, kad pavyko ne tik atnaujinti derybas dėl Padniestrės konflikto sureguliavimo, bet ir atkreipti dėmesį į būtinybę aktyvinti veiklą tiriant incidentus konflikto apimtame Kalnų Kabarache, stiprinti demokratiją kai kuriuose Europos regionuose. „Ypatingą dėmesį pirmininkaudama ESBO Lietuva skyrė žiniasklaidos laisvei. Pavyko atkreipti dėmesį ir į šią problemą“, – minėjo ministras.
Straipsnis atspausdintas iš http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/esbo-vilniuje-zaibu-svaidymosi-forumas-394224
