Naujienos

Vilnius dviem dienoms buvo tapęs svarbiu pasaulinės politikos diskusijų centru – baigiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), mūsų sostinėje surengta tradicinė tokiais atvejais Ministrų tarybos sesija.

Į Vilnių atvyko apie 40 šalių užsienio reikalų ministrų, iš viso renginyje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis svečių.

Mūsų šalis jau turi didelių renginių organizavimo patirties. Per antrąją prezidento V.Adamkaus kadenciją Vilniuje įvyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesija, demokratijos plėtros Rytų Europoje forumas, kuriame dalyvavo 9 prezidentai ir JAV viceprezidentas D.Cheney.

Tačiau šią savaitę Vilniuje vykęs renginys – bene didžiausias mūsų šalyje vykęs tarptautinis forumas, kuris pravers kaupiant organizacinę patirtį, būtiną Lietuvai 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungai.

Tai buvo rimtas egzaminas ne tik diplomatams, bet ir daugeliui kitų mūsų valstybės institucijų – Vadovybės apsaugos departamentui, policijai, viešojo saugumo ir pasienio tarnyboms, Valstybės saugumo departamentui, ugniagesiams.

Tai, ar Lietuva pasirodys gausiems svečiams svetinga šalis, priklausė ir nuo viešbučių, restoranų, transporto ir ryšių darbuotojų pastangų.

Tiesa, paties fakto, kad Vilniuje susirinko ESBO užsienio reikalų ministrai, negalima laikyti mūsų diplomatijos laimėjimu. Tokie susitikimai kasmet rengiami pirmininkauti ESBO baigiančioje šalyje, o sprendimas patikėti Lietuvai šios organizacijos vairą buvo priimtas dar 2007 metais.

Daug retesni ESBO šalių vadovų susitikimai.

Kita vertus, ESBO nėra laikoma įtakinga tarptautine organizacija, nuolat girdėti abejonių dėl jos tolesnės ateities.

Bet Lietuvai savaip pasisekė, kad ESBO ministrų susitikimas vyko iš karto po Valstybės Dūmos rinkimų Rusijoje.

Akivaizdūs rinkėjų valios klastojimo faktai neliko nepastebėti į Vilnių atvykusios JAV valstybės sekretorės H.Clinton, Vokietijos užsienio reikalų ministro G.Westerwelle ir kai kurių kitų ES šalių atstovų.

Tai sklaidė dažnai formaliomis mandagybėmis virstančių ESBO diskusijų blankumą ir renginiui suteikė rimtesnio svorio.

H.Clinton pareiškė, kad Valstybės Dūmos rinkimai „nėra nei laisvi, nei teisingi”, kalbėjo, jog rusų tauta nusipelno „laisvų, teisingų, skaidrių rinkimų ir lyderių, kurie yra jiems atskaitingi”.

Šie JAV diplomatijos vadovės žodžiai įsiutino Maskvą. Savo kalboje Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas ignoravo priekaištus dėl neskaidrių Valstybės Dūmos rinkimų, bet kaltino Vakarų šalis, kad jos kišasi į vidaus konfliktus.

Savo kalboje S.Lavrovas bandė įgelti ir Lietuvai. Bet priekaištai Lietuvai nuskambėjo komiškai. Kai tokios valstybės kaip Rusija užsienio reikalų ministras net ir praėjus 20 metų po komunistų imperijos žlugimo savo kalbai argumentų semiasi iš tokių pašlemėkų kaip A.Paleckis, darosi gaila Rusijos ir rusų tautos.

Per susitikimą su žurnalistais Rusijos ambasadoje Vilniuje S.Lavrovas jau tiesiogiai užsipuolė H.Clinton, pareiškęs, jog JAV valstybės sekretorė į Vilnių atskrido tiktai tam, kad pasirodytų prieš rinkėjus.

Galiausiai akivaizdžiai supykęs Rusijos užsienio reikalų ministras sukritikavo ir ESBO, pareiškęs, jog ši organizacija veikia labai juokingai.

Nuo S.Lavrovo kliuvo ir Lietuvos užsienio reikalų ministrui A.Ažubaliui. Esą po susitikimo su S.Lavrovu jis viešai kalbėjęs tai, kas nebuvo aptarinėjama per jų dvišalį susitikimą, – apie Rusijos atsakomybę už sovietinę okupaciją.

A.Ažubalis atsikirto, kad Rusijos užsienio reikalų ministrą suklaidino jo šalies ambasada.

Apibendrinant būtų galima teigti, kad Vilniuje buvo tik pasikeista nuomonėmis apie Arabų pavasarį, užsitęsusius konfliktus, žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

Dėl demokratijos pažeidimų kritikos pažerta ne tik Rusijai, bet ir Ukrainai.

Vis dėlto, kaip ir buvo galima tikėtis, ESBO ministrų susitikimas jokių svarbių diplomatinių rezultatų nei Lietuvai, nei pasauliui nedavė.

Bet būtų labai provincialu teigti, kad mūsų šalis tuščiai išleido šiam renginiui iš viso apie 9 mln. litų.

Pirmiausia tai buvo ESBO pirmininkavusios Lietuvos valstybės pareiga.

Nedidelei mūsų šaliai tai garbę darančios pareigos, juolab kad prezidentei D.Grybauskaitei perėmus užsienio politikos vairą Lietuva tapo mažiau pastebima tarptautinės politikos žemėlapyje.

Kita vertus, šis renginys padėjo sukaupti daugiau organizacinės patirties mūsų šalies institucijoms.

Tai svarbu net nepaisant fakto, kad visiškai prezidentės D.Grybauskaitės šešėlyje esančiam užsienio reikalų ministrui A.Ažubaliui, ko gero, net tokia patirtis nepadės tapti bent kiek mažiau blankiam