Ar ESBO vis dar atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje? („Lietuvos rytas“, 2008 05 12, Nr.105)
Jolita VENCKUTĖ
LR korespondentė Berlyne – iš Vienos
2008-05-10
Kai pranešama apie Gruzijos ir Rusijos konfliktą, įtemptą padėtį Padniestrėje, Kosove, įvykius demokratija negarsėjančioje Baltarusijoje, dažnai minimas ir ESBO pavadinimas. Koks šios organizacijos tikrasis vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje?
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos darbuotojai dažnai sukiojasi diplomatiniame minų lauke: stebi rinkimus, vertina žmogaus teisių padėtį šalyje, organizuoja pagalbą krizės regione atsidūrusiems gyventojams.
Lietuva iki šiol buvo palyginti rami ESBO narė, nepriekaištingai mokanti savo mokestį ir siunčianti žmones į krizių regionus. Bet tai netrukus gali pasikeisti.
2011 metais Lietuva ruošiasi pirmininkauti ESBO.
Aptarti pirmininkavimo klausimų šią savaitę į Lietuvą buvo atvykęs šios organizacijos generalinis sekretorius 59 metų Marcas Perrinas de Brichambaut. Savo organizacijos vaidmenį ir galimybes jis sutiko pristatyti ir „Lietuvos ryto“ skaitytojams.
Tikisi išspręsti konfliktus
- Ką Lietuvai teks nuveikti, kai 2011 metais taps ESBO pirmininke? Ko pati organizacija tikisi iš Lietuvos?
- Pirmininkauti organizacijai – didelė politinė atsakomybė. Šalis pirmininkė nuolat stengiasi rasti bendrą sprendimą tarp 56 ESBO narių, kad organizacija galėtų sėkmingai veikti.
Mes visi tikimės, kad dabartiniai konfliktai bus išspręsti prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą organizacijai.
Tačiau konfliktų būna nuolat, ir šalies pirmininkės užduotis yra reaguoti į juos, siekti dialogo tarp jame dalyvaujančių pusių.
Pirmininkaujanti šalis taip pat užtikrina ESBO priimtų normų laikymąsi visose organizacijos šalyse.
Ieško bendro vardiklio
- Prisiminkime 1975 metus, kai buvo pasirašytos Helsinkio sutartys. Pasaulis nuo to laiko labai pasikeitė. Kokia ESBO strategija, ypač po 1989 metų? ESBO yra įvykių variklis ar stebėtoja?
- Tiesa, nuo to laiko įvyko daug pokyčių. 1975 metais dar vyko šaltasis karas, ir svarbiausia užduotis buvo pasiekti minimalų stabilumą ir pasitikėjimą tarp abiejų konkuruojančių politinių blokų.
1989-aisiais ir vėlesniais metais ESBO narės susitarė dėl plataus spektro principų, tarp kurių – ir demokratizacija, žmogaus teisės bei spaudos laisvė. Daugeliu atvejų ESBO susitarimai vėl priminė organizacijos šaknis.
Diskutuodami apie strategiją, šiandien turime turėti galvoje, jog kalbame apie organizacijos narių strategiją.
Sakau dar kartą: ši organizacija stengiasi rasti bendrą sprendimą ir kiekvienas jų atspindi visų ESBO dalyvių politinę valią žengti pirmyn kartu.
Veiksmų taktika – skirtinga
- Bet ar visada tai pavyksta? Juk padėtis įvairiuose konfliktų regionuose skirtinga. Imkime, pavyzdžiui, Gruziją ir Kosovą. Ar ESBO veiksminga spręsdama konfliktus, ypač vadinamuosius įšaldytus konfliktus?
- Šiuose regionuose situacija skirtinga.
ESBO misija Gruzijoje buvo įkurta 1992 metų gruodį padėti spręsti konfliktus šalyje. Misija padeda Gruzijos vyriausybei ten, kur reikalingas konflikto sprendimas, demokatizavimas, kur yra būtinybė paisyti žmogaus teisių ir teisės normų.
Kosove yra vykdoma mūsų didžiausia „lauko operacija“.
ESBO čia – pagrindinė Jungtinių Tautų laikinosios administracijos dalis. Jai skirtas mandatas kurti institucijas ir demokratiją, propaguoti žmogaus teises ir teisės normas. Abu mandatai – ilgalaikiai.
Bet mes sprendžiame ir kitus konfliktus. Minsko grupė ESBO vardu bando ieškoti Kalnų Karabacho klausimo politinio sprendimo.
- Kaip sekasi ESBO tokiose nedemokratinėse šalyse kaip Baltarusija? Kokios, jūsų manymu, yra šios šalies perspektyvos?
- Turiu jus nuvilti – Baltarusija yra visavertė ESBO narė. Ši šalis – mūsų šeimos dalis. Turime koordinatorių Minske, kuris nuolat bendrauja su Baltarusijos vyriausybe ir glaudžiai dirba su kitomis Baltarusijos institucijomis, pavyzdžiui, vertinant naują informacijos įstatymą.
Rinkimų stebėtojai drausmina
- Geriausiai žinoma ir matoma ESBO dalis – rinkimų stebėtojai. Ar to tikrai reikia? Kokie paprastai būna rinkimų stebėjimo rezultatai?
- 1993 metais Kopenhagoje šalys nutarė pasikviesti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą (ODIHR) stebėti rinkimų. Nuo to laiko ir laikomės tokios tradicijos.
ODIHR ir ESBO Parlamentinė Asamblėja siunčia vertinimo misijas, ilgalaikio stebėjimo misijas arba trumpalaikius stebėtojus.
Netrukus po rinkimų ODIHR paskelbia išankstinę stebėjimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip buvo laikomasi įsipareigojimų.
Vyksta nuolatinis dialogas apie tai, kaip šalys turėtų rengti savo rinkimus. Besivystančios demokratijos procesas yra daugialypis.
Rusija kaišo pagalius į ratus
- Pastaraisiais metais dažnai skelbiama, jog ESBO apėmusi krizė. Rusija atvirai kritikuoja ESBO. Kaip, jūsų manymu, ESBO turėtų į tai reaguoti?
- Kadangi ESBO yra politinė organizacija, ji negali būti geresnė negu jos sudedamosios dalys. ESBO yra politinis forumas, jos narės reiškia savo požiūrį.
Rusija nuolat prašo iš naujo įvertinti organizacijos vaidmenį. Bet Maskva – ne vienintelė, norinti pokyčių. Mes nuolat tikriname savo veiklą, toks mūsų gyvenimas.
- Kas jus asmeniškai skatina dirbti ESBO generaliniu sekretoriumi?
- Aš tikiu šia organizacija. Ir tikiu, kad jos propaguojamas vertybes galima skleisti.
Mes esame nedidelė žmonių grupelė, visi labai atsidavę ir labai motyvuoti dirbti šį darbą.
Faktai apie ESBO
* Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – ESBO, kuri ilgą laiką vadinta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, ištakos – 1970 metai, kai buvo imtas kurti daugiatautis Rytų ir Vakarų forumas.
* ESBO vienija 56 Europos, Šiaurės Amerikos ir Vidurinės Azijos valstybes.
*
* Įvairiose ESBO institucijose bei sekretoriate Vienoje dirba 450 darbuotojų, vadinamosiose „lauko operacijose“ – daugiau kaip 3500 žmonių.
* Lietuva įstojo į ESBO 1991 metais. Lietuva nuolat siunčia rinkimų stebėtojus ir atstovus dalyvauti kituose ESBO projektuose.
