Branduolinės energijos prognozės iki 2030 m.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra neseniai publikavo leidinį Energy, Electricity and Nuclear Power Estimates for the Period up to 2050. Tai yra kasmetinis Agentūros leidinys (jau 35-as), kuriame pateikiamas branduolinės energetikos tendencijų vertinimas iki 2050 m. Kadangi tai tolima perspektyva, Agentūra labiau fokusuojasi į 2030 m. prognozes, o 2050 m. prognozės pateikiamos kaip galimi siūlymai.
Remiantis šiuo leidiniu, branduolinės energijos naudojimas artimiausiais dešimtmečiais turėtų augti, tačiau lėtesniu tempu nei ankščiau prognozuota. Pagrindinės to priežastys – žemos iškastinio kuro kainos, sulėtėjęs pasaulinės ekonomikos augimas ir Fukušimos avarijos įtaka. Iš kitos pusės, iškastinio kuro kainų kitimas, branduolinės energijos įtaka CO2 emisijų mažinimui, tiekimo saugumas, gyventojų skaičiaus augimas bei elektros poreikio didėjimas besivystančiose šalyse yra tos priežastys, dėl kurių branduolinė energija ir toliau sudarys nemažą dalį pasaulio energijos balanse.
Paskutinės Agentūros prognozės rodo sumažėjusį branduolinės energijos augimą nuo pat 2011 m. Fukušimos avarijos. Kaip ir ankstesniuose leidiniuose yra pateikiami optimistiniai ir pesimistiniai scenarijai. Iki 2030 m. branduolinės energijos pajėgumai turėtų išaugti nuo 2,4 iki 68 proc. (praeitais metais prognozės buvo 7,7 ir 88 proc.). Prie to didele dalimi prisidėjo nežinomybė dėl šalių energetikos politikos, licenzijų atnaujinimo bei būsimų statybų.
30 valstybių, kurios planuoja statyti savo pirmąsias AE, sprendimai taip pat nemaža dalimi prisideda prie prognozių formavimo. JAE, kurie stato savo pirmuosius reaktorius prisideda prie augimo Artimuosiuose Rytuose. Indija, šiuo metu statanti 6 naujus reaktorius, prisideda prie augimo Pietų Azijoje. Šiame regione pagal pesimistinį scenarijų instaliuoti branduolinės energijos pajėgumai turėtų išaugti nuo dabartinių 6,9 GW (e) iki 25,9, o pagal optimistinį – iki 43,8 GW (e).
Augimas prognozuojamas ir Rytų Europoje. Šiame regione Rusija stato 9 reaktorius, o Baltarusija - 2. Pagal pesimistinį scenarijų pajėgumai turėtų išaugti nuo dabartinių 49,7 GW (e) iki 64,1, o pagal optimistinį – iki 93,5 GW (e).
Didžiausias augimas yra prognozuojamas Tolimuosiuose Rytuose, ypač Kinijoje ir P. Korėjoje, kurios šiuo metu stato atitinkamai 24 ir 4 reaktorius. Pagal pesimistinį scenarijų pajėgumai išaugs nuo dabartinių 87,1 GW (e) iki 131,8 GW (E), pagal optimistinį – iki 219 GW (E).
Tuo tarpu Vakarų Europoje prognozuojamas didžiausias kritimas. Vokietijai priėmus sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, pagal pesimistinį scenarijų prognozuojamas sumažėjimas nuo dabartinių 113,7 GW (E) iki 62,7 , o pagal optimistinį – iki 112 GW(e).
Š.Amerikoje taip pat prognozuojamas kritimas nuo dabartinių 112,1 GW iki 92 GW pagal pesimistinį scenarijų. Pagal optimistinį prognozuojamas augimas iki 139 GW (e).
